Jei įsigijote šį malūnėlį, parašykite, kur jis sukasi.
One thought to “2016 m. malūnėlis nr.916”
Ačiū, labai patiko malūnėlis. Jis gyvens ir dziugins mus Borutos 44, Vilniuje. Stai didingas eilerastis vejo malunelio proteviu garbei.
<3 <3
Vėjo malūnai
Lyg paskutiniai dinozaurai,
lyg priešistoriniai kokie —
jie stovi perpučiami kiaurai,
ir sielose jų — kaip lauke.
Apdriskusius sparnus iškėlę,
dar siekia debesų šukuot.
įklimpo jie lyg vabalėliai
laike — kaip gintaro sakuos.
Sustingę mintys tarsi girnos
vienam neperžengtam taške.
Jų sąžinės kaip miltai grynos,
jų nuodėmių našta tuščia.
Lyg piramidės — apiplėšti —
nėra daugiau ką beatimt,
jie neskrajoja, vaikšto pėsti
ir griežia durim kaip dantim.
(Koks baltas geras įkvėpimas
juos vertė dirbti per naktis,
kai ilgas porinis vežimas
atveždavo laukų mintis!)
Dar jie gyvi. Ir bando gūžtis,
galvodami: gal bus geriau…
Supranta: vienas vėjo gūsis
dar šiąnakt gali juos nugriaut.
Nesurasto, o taip ieškoto,
po debesų sunkiu ižu
jie laukia savo Don Kichoto
ir tikisi garbingai žūt.
Ačiū, labai patiko malūnėlis. Jis gyvens ir dziugins mus Borutos 44, Vilniuje. Stai didingas eilerastis vejo malunelio proteviu garbei.
<3 <3
Vėjo malūnai
Lyg paskutiniai dinozaurai,
lyg priešistoriniai kokie —
jie stovi perpučiami kiaurai,
ir sielose jų — kaip lauke.
Apdriskusius sparnus iškėlę,
dar siekia debesų šukuot.
įklimpo jie lyg vabalėliai
laike — kaip gintaro sakuos.
Sustingę mintys tarsi girnos
vienam neperžengtam taške.
Jų sąžinės kaip miltai grynos,
jų nuodėmių našta tuščia.
Lyg piramidės — apiplėšti —
nėra daugiau ką beatimt,
jie neskrajoja, vaikšto pėsti
ir griežia durim kaip dantim.
(Koks baltas geras įkvėpimas
juos vertė dirbti per naktis,
kai ilgas porinis vežimas
atveždavo laukų mintis!)
Dar jie gyvi. Ir bando gūžtis,
galvodami: gal bus geriau…
Supranta: vienas vėjo gūsis
dar šiąnakt gali juos nugriaut.
Nesurasto, o taip ieškoto,
po debesų sunkiu ižu
jie laukia savo Don Kichoto
ir tikisi garbingai žūt.